- gulginti
- gùlginti, -ina, -ino 1. intr. zirzti, verkšlenti, čirpti: Nelįsk tu man į akis – gùlgina ir gùlgina Lz. Mūs toj bobulė gùlgina ir gùlgina, papečiñ sėdėdama Kb. Žvirblukai tik gùlgina lizduke perdien Mrs. 2. tr. prašyti, kaulyti: Mergaitė gùlgino tėvą, kad leistų į miestą Lz. Jis mane gulgino ateiti Kb. \ gulginti; išgulginti
Dictionary of the Lithuanian Language.